Atstovavome atsakovą ginče dėl 60 000 EUR avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo, kuomet būsimasis nekilnojamojo turto pirkėjas nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

Augant verslui svarstote, kada yra tinkamas laikas patikėti strateginius verslo sprendimus profesionalams.
Galvojate apie atsitraukimą nuo verslo?
Keliate klausimus ar norite pasisemti daugiau žinių, kaip tinkamai suformuoti valdybą, kuri padėtų verslui įgauti antrą kvėpavimą ir augti?
O gal jau esate kelyje tapti valdybos nariu?
Jurisconsultus ir GS Consult organizuojamame seminare pristatysime pagrindines valdybos narių funkcijas.
Aptarsime įmonių valdymo klausimus, remiantis ne tik gerąja praktika, bet ir atsižvelgiant į galimas rizikas ją valdant.
Šie mokymai skirti planuojantiems tapti valdybų nariais ar jau pradėjusiems šį karjeros kelią. Taip pat verslų savininkams ar organizacijų vadovams, kurie svarsto apie valdybos formavimą, jos tikrą poreikį ir nori sužinoti apie tai iš praktikų.
Grupėje bus ne daugiau nei 14 asmenų, tad turėsite pakankamai laiko drauge su lektoriais aptarti jums rūpimus klausimus, bei surasti tinkamus sprendimus pateiktoms situacijoms.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato galimybę asmenims sudaryti ne tik oficialųjį testamentą, t.y. patvirtintą notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje, tačiau ir asmeninį, t.y. asmens ranka surašytą, kuriame jis išreiškia paskutinę savo valią.

Didžiojoje dalyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka“, t. y. kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Tačiau ar šis principas yra aksioma?

Europos Sąjungoje vis plečiant vartotojų teisių apsaugos spektrą 2019 metų lapkričio 27 dieną priimta Direktyva 2019/2161, neformaliai dar vadinama „Omnibus“ direktyva arba naujuoju vartotojų BDAR. Šios direktyvos nuostatos papildė keletą ankstesnių direktyvų, susijusių su vartotojų apsauga. 2022 m. gegužės 28 d. įsigaliojo direktyvos taisyklių vykdymą ir modernizavimą įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai: LR Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas, LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas, LR Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas.

Teismas  dar kartą patvirtino ir  išaiškino, kad pardavėjas (verslininkas) pagal pirkimo–pardavimo sutartį parduodamas naudotą automobilį, privalo patvirtinti ir jo kokybę. Pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. 

Nuo gegužės 1 d. įsigalios iš esmės atnaujintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris vadinsis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas). Kokie esminiai pokyčiai laukia įsigaliojus naujajam įstatymui Finansinės apskaitos įstatymas?

Priimant palikimą svarbu atkreipti dėmesį į nustatytą 3 mėn. terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių šį terminą praleidus, teismas jį gali atnaujinti, tačiau tik pripažinus minėtas priežastis svarbiomis. Apie tai, kokios aplinkybės yra laikytinos svarbiomis, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau Lietuvos teismai yra apžvelgę ne vieną dažnai pasitaikančią termino praleidimo situaciją.

Krepšinio klubas „Jūsų Panevėžys“ kuria komandą ne tik krepšinio aikštelėje, tačiau ir šalia jos. Komanda artėjančiame sezone bendradarbiaus su advokatų kontora „JurisConsultus“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021 paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo jau apeliacinės instancijos teisme darbuotojo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu, darbuotojo naudai priteistos išmokos susijusios su neteisėtu darbo santykių nutraukimu bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką ilgai besitęsusiame buvusio darbuotojo ir darbdavio UAB „Kautra Cargo“, kuris žiniasklaidoje buvo nušviestas dar 2019 m. pradžioje.

Visame pasaulyje paskelbta Covid-19 pandemija ir su ja susiję ekonominės veiklos apribojimai lėmė itin spartų elektroninės prekybos augimą. Kartu su tuo išaugo ir ginčų dėl nuotoliniu būdu įsigytų prekių tarp internetinių parduotuvių valdytojų ir vartotojų skaičius. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis vartotojai vis dažniau kreipiasi dėl pardavėjų nepagrįstai taikomų internetu įsigytų prekių grąžinimo apribojimų bei teisės aktuose nenumatytų mokesčių, išlaidų priskyrimo vartotojams.
Kokias aplinkybes pardavėjas turėtų įvertinti vartotojui pateikus prašymą pakeisti/grąžinti internetu įsigytą kokybišką prekę?

Daugelis sveikatos priežiūros įstaigų vadovų iki šiol nėra įgyvendinę jiems numatyto įpareigojimo – su savivaldybe suderinti ir patvirtinti profilaktinio COVID-19 ligos tyrimo atlikimo organizavimo tvarką. Žinia, toks reikalavimas taikomas ne tik visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, bet ir odontologijos paslaugas teikiančioms klinikoms ar kabinetams.

Programavimas, medicina ir teisė – studijos, į kurias vis dar plūsta šimtai studentų. Arba, programavimas, kurio savarankiškai išmokta dar vienuoliktoje klasėje, papildomas darbas medicinos sektoriuje studijų metu Didžiojoje Britanijoje ir tęsiama teisininkės karjera Kaune.

2017 m. gruodžio 5 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 ir 2019 m. lapkričio 21 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2019/1995 nustato pakeitimus susijusius su nuotoline prekyba prekėmis tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) viduje, tiek iš trečiųjų valstybių.

Nors naujasis Darbo kodeksas jau galioja daugiau nei trys metai, tačiau vis dar yra susiduriama su darbdavių pageidavimu sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir didele nuostaba, jog tokių sutarčių su darbuotojais nebeliko ar, kad jų negalima sudaryti.

VMI per 2020 m. I ketvirtį atlikus 1590 kontrolės veiksmų, nustatė 11,68 mln. Eur papildomai į valstybės biudžetą mokėtinų sumų, iš kurių 7,46 mln. Eur mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir 4,22 mln. Eur mokėtina suma, patikslinus mokesčio deklaracijose nustatytus neatitikimus.

Iki šiol remiantis egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, anksčiau teistas asmuo neturėjo galimybės gauti leidimą ginklui, taigi ir stoti į šaulius, tapti savanoriu ar karininku, užsiimti šaudymo sportu ar medžiokle.

Šiuo metu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu, sveikatos priežiūros įstaigoms rimtu iššūkiu tampa ne tik darbų perorganizavimas, bet ir tinkamas asmens duomenų apsaugos užtikrinimas. Sveikatos duomenims, kurie priskiriami prie specialios kategorijos asmens duomenų, taikoma aukštesnio nei įprastai lygio apsauga.

LR Vyriausybei 2020 m. gegužės 6 d. priėmus nutarimą karantiną LR teritorijoje pratęsti iki gegužės 31 d., numatyti nauji jo švelninimai, tarp kurių – leidimas atnaujinti odontologijos paslaugų teikimą.

2020 m. gegužės 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1296 „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“, nustato naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms, tarp jų ir odontologijos klinikoms.

Siekiant padėti verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti, priimtos mokesčių mokėjimo lengvatos bei įgyvendinamos verslo likvidumą užtikrinančios priemonės.

Lietuvoje dėl įvestos ekstremalios situacijos ir paskelbto karantino, sunkumų patiriančiam verslui, Valstybė skirs paramą, kuria siekiama iš dalies kompensuoti prastovos išlaidas ir išsaugoti darbo vietas.

Darbdaviai, patiriantys sunkumų dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir LR Vyriausybės nustatytų apribojimų turi galimybę pasinaudoti Valstybės parama ir gauti subsidijas darbo užmokesčiui. Nepaisant to, dalis verslo renkasi kitą kelią – nutraukia su darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Kyla klausimas kas verslui apsimoka labiau: paskelbti darbuotojams prastovą ar nutraukti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis?

Lietuvoje dėl įvestos ekstremalios situacijos ir paskelbto karantino, sunkumų patiriančiam verslui, valstybė skirs paramą, kuria siekiama išsaugoti darbo vietas. Ir nors Seimas praėjusią savaitę atidėjo įstatymo priėmimą dėl subsidijų išmokėjimo tvarkos bei jų dydžių patvirtinimo, pagrindinės gairės – planuojama išliks tos pačios.

COVID-19 pandemijos akivaizdoje bei jos sukeltomis pasekmėmis, labiausiai palietusių sektorių verslo atstovai vis dažniau pasisako apie svarstomą įmonės veiklos nutraukimą bei bankroto iškėlimą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šios situacijos sprendiniu, kuomet įmonės susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ar artimiausiu metu galintys jų turėti, verslo išsaugojimui gali tapti ir restruktūrizavimas, kurio pagrindinis tikslas yra atkurti įmonės mokumą, stabilią jos veiklą ir išvengti gresiančio bankroto.

Neatlyginamai atiduodamos ar perkamos medicininės priemonės, siuvamos ir dovanojamos kaukės, tiekiamas nemokamai maistas, suteikiamos apgyvendinimo paslaugos – tai tik keletas per kiek daugiau nei savaitę įkurtų ir įgyvendinamų verslo iniciatyvų kovojant su koronavirusu, skirtų medicinos sektoriaus darbuotojams, rezultatas.

Nuo š.m. kovo 16 dienos LR Vyriausybei visoje valstybėje paskelbus karantiną dėl COVID-19 bei verslui susidūrus su ekonominiais sunkumais, pastariesiems skiriama valstybės parama, kurios pagalba siekiama sušvelninti padarinius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į visame pasaulyje sparčiai plintantį koronavirusą (COVID-19) ir jo keliamas grėsmes, nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. 00 min. iki kovo 30 d. 24 val. 00 min. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, o taip pat karantiną, nustatė griežtus judėjimo, viešojo ir privataus sektoriaus darbo ir veiklos apribojimus, kurie yra privalomi visiems subjektams, veikiantiems ar esantiems Lietuvoje.

Draudimas organizuoti veiklą įprastu būdu, ženkliai kritusios pajamos, nesumažėję įsipareigojimai ir neaiškios valstybės paramos galimybės – tai dėl ko paskelbus karantiną Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso (COVID-19), maitinimo įstaigos, t.y. restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai ir kt., priverstos rinktis ar laikinai veiklą sustabdyti, ar ieškoti sprendimų veiklos perorganizavimui.

LR Vyriausybei nuo kovo 16 d. visoje valstybėje paskelbus karantiną bei įvertinus COVID-19 pandemijos neigiamus padarinius ekonominei situacijai, 2020-03-16 Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo priemonių planą (toliau – Planas), kuriame numatytos papildomos mokestinės lengvatos priemonės, kuriomis gali/galės pasinaudoti verslas, siekdamas sušvelninti patiriamus nuostolius dėl susidariusios ypatingos situacijos Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Kaip žinia, su visame pasaulyje sparčiai plintančiu koronavirusu (COVID-19) įvesti apribojimai labai skaudžiai palietė odontologijos sektorių – Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įpareigoti odontologijos paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas atidėti bet kokių odontologijos paslaugų teikimą, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Įsigaliojus LRV 2020-03-14 nutarimui Nr. 207 DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO (toliau – Nutarimas), buvo iš esmės apribota ar uždrausta nemažai verslo sričių karantino laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į visame pasaulyje sparčiai plintantį koronavirusą (Covid-19) ir jo keliamas grėsmes, nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. 00 min. iki kovo 30 d. 24 val. 00 min. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną bei nustatė griežtus viešojo ir privataus sektorių veiklos apribojimus.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus vadinamam ,,žalos atlyginimo be kaltės“ modeliui, liko daug neatsakytų klausimų ir neaiškumų kaip jis bus įgyvendintas, kokias pareigas sukuria sveikatos priežiūros įstaigoms, kokią naudą joms atneš. „Žalos atlyginimo be kaltės“ modelio tikslas – užtikrinti galimybę pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jeigu jų sveikatai buvo padaryta žala.

Lietuvoje veikia 2 053 privačios odontologijos klinikos, iš kurių net 80 % patenka į aukštą šešėlio rizikos grupę. Per 2019 metus Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko 17 odontologijos klinikų operatyvių patikrinimų, tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 2020 metų pradžioje vien per kelias savaites patikrino net 6 odontologijos klinikas.

LR Vyriausybė 2019 metų spalio 16 d. priėmė nutarimą pakeisti taisykles, reguliuojančias komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš įmonės pajamų tvarką (toliau – Taisyklės). Šiuo nutarimu buvo priimti du esminiai Taisyklių pakeitimai.

Gruodžio 16 d. Kauno doke vykęs baigiamasis „Kauno startuolių“ programos renginys „Demo Day“ vainikavo du mėnesius trukusią intensyvią verslumo programą. Atrinktos komandos aštuonias savaites gilinosi į svarbiausius verslo žingsnius kuriant  inovatyvų verslą: kaip pozicionuoti idėją, suprasti kuriamą vertę klientui, daryti pardavimus, efektyviai išnaudoti skaitmeninės rinkodaros priemones, pasiruošti susitikimams su investuotojais.

Seimas po ilgų svarstymų 2019 m. gruodžio 10 d. pritarė Odontologijos praktikos įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisoms, pagal kurias nuo 2020 m. gegužės 1 d. bus keičiami odontologų ir burnos priežiūros specialistų veiklai keliami reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų. Taigi, kiekvienas ženklas yra skiriamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms žymėti.

Dar 2018 metų viduryje žiniasklaidos priemonėse plačiai nuskambėjo Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pasiūlytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Finansų ministerija, ilgą laiką tik žadėjusi pokyčius, ėmėsi ryžtingų veiksmų iš esmės pertvarkyti juridinių asmenų nemokumo politiką Lietuvoje.

2019 m. sausio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo priėmimą nulėmė keletas priežasčių. Visų pirma, Lietuvoje iki įstatymo priėmimo nebuvo jokio veiksmingo pranešėjų apsaugos mechanizmo.

Pagrindinę (notarinės formos) pirkimo – pardavimo sutartį rengia ir už jos atitikimą teisės aktų reikalavimams atsako notaras. Tačiau notaras privalo tik užtikrinti sandorio atitikimą teisės aktams, dėl ko, dažniausiai pasirenkami elementarūs, populiariausi praktikoje sutarties sąlygų variantai, nesigilinant į konkrečius šalių poreikius.

Neretai įmonėms tenka susidurti su įvairiais darbo organizavimo pakeitimais: nepelningai veikiančio padalinio uždarymu, vienos ar kelių įmonės vykdomos veiklos rūšių atsisakymu ar keitimu ir t. t. Tokiais atvejais įmonių vadovai būna priversti mažinti įmonėje darbo vietų skaičių dėl tam tikrų pareigybių atsisakymo ar perteklinę darbo funkciją vykdančių darbuotojų.

Tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms Lietuvoje įstatymai numato vis daugiau reikalavimų, kurių įgyvendinimas gula įmonių vadovams ant pečių. Ar įstatymuose įtvirtintų reikalavimų laikomasi prižiūri atitinkamos valstybinės institucijos.

2018 m. liepos 17 d. Portugalijoje veiklą vykdančiai sveikatos priežiūros įstaigai Centro Hospitalar Barreiro Montijo (toliau – Įstaiga) buvo skirta net 400 000 Eur dydžio bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) pažeidimus. Portugalijos priežiūros institucija Comissão Nacional de Protecção de Dadosatlikusi tyrimą nustatė, kad Įstaiga iš viso padarė tris BDAR pažeidimus.

Ketvirtus metus organizuojama inovatyvumo ir verslumo skatinimo programa „Kauno startuoliai“ eina į pabaigą: su trenksmu ir ovacijomis užbaigta programos akceleravimo dalis, kurioje apdovanoti geriausieji startuoliai iš vienuolikos akceleruotų komandų, o tinklinimo programa, du mėnesius versliems Kauno inovatoriams dovanojusi nemokamas paskaitas, dirbtuves bei mokymus, gruodžio 14 d. pakvies į paskutinį renginį, kuriame programos dalyviai pristatys savo idėjas ekspertų komisijos vertinimui.

Spartus Kauno miesto augimas diktuoja sprendimus jame veiklą vykdančioms įmonėms – atsižvelgdami į potencialių investuotojų poreikius šią vasarą oficialiai susijungė dvi Kauno advokatų kontoros – nuo 2009 m. veikianti „JurisConsultus” ir 2012 m. įkurta „Kinderevičius ir partneriai”. Naujoji kontora išlaikys „JurisConsultus” vardą, toliau augins verslo teisės paslaugų apimtis ir plės kolektyvą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI) š.m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį atlikus tikrinimus dvylikoje didžiųjų bendrovių, veikiančių maisto, namų apyvokos prekių parduotuvių ir vaistinių sektoriuje, rugsėjo 27 d. skelbia apibendrintus asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros ir lojalumo programos tikslais rezultatus.

Bendrovės teisinė forma yra populiariausia verslo vykdymo forma Lietuvoje. Savaime suprantama, kad vystant verslą neatsiejama to dalis yra rizika bei žalos atsiradimo tikimybė. Kasdienėje verslo praktikoje dažnai susiklosto situacijos, kai plėtojant verslą ir siekiant įsitvirtinti atitinkamoje rinkoje, bendrovėje priimti sprendimai ar atlikti veiksmai sukelia vienokią ar kitokią žalą. Tuomet kyla civilinės atsakomybės už atsiradusią žalą taikymo klausimas.

Neabejotina, kad naujo verslo kūrimas – tai kruopštus, atsakingas ir rizikingas procesas, iš pradedančiųjų verslininkų reikalaujantis ne tik aiškios būsimo verslo vizijos, t. y. konkrečios komercinės idėjos, bet ir išsamaus planuojamos įmonės veiklos įvertinimo, galimų rizikų nustatymo, gamybinių, rinkodarinių, finansinių aspektų vertinimo bei rinkos analizės.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI) 2018 m. rugpjūčio 16 d., siekdama nustatyti ar, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (toliau – Reglamentas), bendrovės tinkamai tvarko asmens duomenis lojalumo programų ir tiesioginės rinkodaros tikslais ir ar nėra renkama perteklinių asmens duomenų, dvylikai didžiųjų maisto, namų apyvokos prekių parduotuvių ir vaistinių tinklų išsiuntė tikrinimo klausimynus.

Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininkai kviečia maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriaus atstovus dalyvauti vienos dienos praktiniuose mokymuose – „Svarbiausi maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriaus veiklos teisiniai aspektai“.

Daugelis, susidūrę su finansiniais sunkumais, ima svarstyti galimybę inicijuoti fizinio asmens bankroto procedūrą, tačiau neretai keliamas klausimas: nuo ko pradėti bei koks procesas laukia nusprendus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo?

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR), įsigaliojantis nuo š.m. gegužės  25 dienos, iškelia aukštus duomenų tvarkymo ir jų apsaugos reikalavimus tiek duomenų valdytojams, tiek tvarkytojams, tvarkantiems specialių kategorijų asmens duomenis.

Nors Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR), įsigaliojančio nuo š. m. gegužės 25 dienos, nuostatų įgyvendinimui verslo ir viešojo sektoriaus atstovai pasiruošti turėjo du metus, daugelis namų darbus atlieka tik dabar.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – Kodeksas) iš esmės pasikeitė darbdavio ir darbuotojo santykių, susijusių su darbo drausme, reglamentavimas. Buvo atsisakyta drausminių nuobaudų: pastabų, papeikimų taikymo sistemos, galiojusios iki Kodekso įsigaliojimo.

Šių dienų rinkoje vartotojams yra prieinamas itin platus įvairaus pobūdžio prekių ar paslaugų pasirinkimas. Nepaisant to, rinka ir toliau plečiasi bei vystosi – verslo subjektai nuolat pristato naujas prekes ar paslaugas, tikėdamiesi pritraukti bei išlaikyti vartotojų dėmesį ir lojalumą. Manytina, kad vienas iš būdų prekėms ar paslaugoms tapti pastebėtoms – tai stiprus ir dėmesį patraukiantis prekių ženklas.

Šių metų antrąjį lapkričio penktadienį, kaip ir kasmet, Lietuvoje jau dvyliktą kartą minima profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Šia proga advokatų kontoros „JurisConsultus“ teisininkai su verslo atstovais dalinsis sukaupta ilgamete patirtimi teikdami nemokamas ir individualias teisines konsultacijas.