Svarbiausi beveik 20 metų galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo pokyčiai

Nuo gegužės 1 d. įsigalios iš esmės atnaujintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris vadinsis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas). Kokie esminiai pokyčiai laukia įsigaliojus naujajam įstatymui Finansinės apskaitos įstatymas?

Atsižvelgiant į tai, kad iki naujojo įstatymo projekto įsigaliojimo galiojantis buhalterinės apskaitos įstatymas buvo keičiamas labai epizodiškai, keičiant tik tam tikras pavienes jo nuostatas, jo nuostatos visapusiškai nebuvo peržiūrėtos nuo pat jo priėmimo 1993 metais, įstatymo atnaujinimas iš esmės peržiūrint jo nuostatas ir pritaikant jas atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, neišvengiamai į visų ūkio subjektų kasdienybę atėjusius kompiuterizavimo, skaitmenizavimo procesams, yra sveikintinas ir tikimasi, kad prisidės ne tik prie kiekvieno ūkio subjekto kasdieninės veiklos lengvesnio ar priimtinesnio organizavimo ir (ar) apskaitos tvarkymo, tačiau ir turės teigiamą poveikį administracinės naštos mažinimui, korupcijos prevencijai ar nepagrįstų ribojimų mažinimui.

Visų pirma, keičiamos vartojamos sąvokos. Minėta, keičiamas jo pavadinimas į „Finansinės apskaitos įstatymą“. Tačiau esminių sąvokų pokyčių yra ir daugiau. Vietoje sąvokos „buhalterinė apskaita“ nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo vartosime sąvoką „finansinė apskaita“, vietoje “buhalterio“ sąvokos bus naudojama sąvoka „apskaitą tvarkantis asmuo“. Visgi, profesijų klasifikatoriuje išliks tiek buhalterio ir apskaitininko, tiek finansininko pareigybės, tačiau pačioms įmonėms bus leidžiama apsispręsti dėl buhalterio pareigų apibrėžimo.

Termino „buhalterinė pažyma” visiškai neliks, kaip ir reikalavimo tvirtinti sąskaitų planą. Juridinio asmens vadovas galės nuspręsti dėl tvarkos, kaip turėtų būti dokumentuojamos dingusios sąskaitos bei koks būtų tokio dokumento pavadinimas ir kas jį turėtų pasirašyti.

Visų antra, naujuoju Finansinės apskaitos įstatymu siekiama sudaryti geresnes sąlygos verslui:

  • Naikinamas ilgą laiką galiojęs ribojimas juridinio asmens vadovui tvarkyti apskaitą. Tokio ribojimo panaikinimas, tikimasi, prisidės ne tik prie verslo sąlygų gerinimo, bet ir prie didesnio lankstumo. Svarbu nepamiršti, kad šių ribojimų panaikinimas jokiu būdu neatleidžia nuo būtinybės apskaitą tvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus.
  • Naikinamas reikalavimas privačiame sektoriuje laikytis privalomos inventorizacijos tvarkos. Pareiga atlikti inventorizaciją lieka, tačiau numatyta galimybė ją atlikti pagal įmonės vadovo patvirtintą tvarką – įsipareigojimų sąskaitų likučiai galės būti pagrindžiami inventorizacijos duomenimis vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, išskyrus kai inicijuojamas nemokumo procesas arba priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo.
  • Naikinamas reikalavimas dėl kasos darbo organizavimo ir kitų tvarkų, taip pat išnyks apskaitos politikos privalomas pobūdis. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. pats įmonės vadovas galės nustatyti reikalingas vidaus kontrolės priemones, parengtoje vidinėje tvarkoje nustatydamas taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo, pasirašymo terminų, dėl prieigų prie apskaitos sistemų bei registrų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, manytina, kad tai gali sukelti papildomą administracinę naštą mažoms apskaitos įmonėms, nes sudaryti sau rašytinę tvarką reikalinga neatsižvelgiant į įmonės dydį.
  • Naikinamas reikalavimas (su tam tikromis išimtimis) pasirašyti apskaitos dokumentus, taip pat apskaitos registrus tuo atveju, jeigu bus užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas.
  • Naikinamas reikalavimas saugoti elektroninius apskaitos dokumentus, kai jie pateikti į informacinę sistemą „E.sąskaita“ arba į veiklos valdymo informacines sistemas, žinoma, laikantis tam tikrų reikalavimų.

Džiugu pastebėti, kad naujajame Finansinės apskaitos įstatyme pastebima ir skaitmenizacijos procesų įtaka ir įstatymo pritaikymas prie šių dienų skaitmenizacijos procesų:

  • Nustatyti privalomi apskaitos registrai, įrašo apskaitos registre apimtis, elektroninių apskaitos dokumentų naudojimas. Pakeitimai susiję su siekiu užtikrinti duomenų atsekamumą.
  • Subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, palaipsniui turės pereiti prie elektroninių apskaitos dokumentų teikimo, o viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, tokius dokumentus priimtų ir apdorotų naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Tikimasi, kad šios priemonės prisidės prie šešėlio ir korupcijos mažinimo.

Nustatytos priemonės, kuriomis siekiama ataskaitų kokybės gerinimo. Numatyta, kad įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatys Juridinių asmenų registre viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos tvarką, o kokybę stebėti numatyta pradėti jau nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo.

Taip pat nustatytos priemonės, kuriomis siekiama aiškiai įvardinti įmonės vadovo atsakomybę, susijusią su apskaitos organizavimu bei finansinių ataskaitų rengimu, o siekiant padėti subjekto vadovui įgyvendinti su apskaitos organizavimu susijusias atsakomybes, numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija dar iki įstatymo įsigaliojimo parengs 5 rekomendacijas, taip pat teiks konsultacijas. Be kita ko, naujajame įstatyme pateikiamos juridinio asmens vadovo, organizuojančio subjekto apskaitą, funkcijos bei pareigos, tarp jų ir tai, jog vadovas turi užtikrinti galimybę apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i.MAS) – teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje.

Atskiro dėmesio naujajame įstatyme susilauks ir dideli verslo subjektai, kurių metiniame pranešime turės būti pateikta informacija, susijusi su kova su korupcija ir kyšininkavimu bei su subjekto veiksmais dėl klimato, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso.

Paminėtina ir tai, kad naujasis įstatymas taip pat įtvirtina ir administracinės naštos mažinimui skirtas nuostatas. Likviduojamiems subjektams nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo nereikės rengti metinio pranešimo, o tuo atveju, jeigu likvidavimas inicijuojamas ne subjekto dalyvių, – nereikės vykdyti finansinių ataskaitų tvirtinimo procedūros.

Naujosios redakcijos įstatymas, be abejonės, turės įtakos visų verslininkų, tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų finansinei apskaitai bei metinių finansinių ataskaitų sudarymui.

Svarbu ir tai, kad greta buhalterinės apskaitos įstatymo yra priimti ir lydimieji įstatymų pakeitimai – kartu buvo priimtas ir daugiau nei dešimties susijusių įstatymų pakeitimo paketas, susidedantis ne tik iš įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, administracinių nusižengimų kodekso, baudžiamojo kodekso ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie neabejotinai palies kasdienines ūkines operacijas nuo pirminių dokumentų išrašymo iki apskaitos registrų.

Tarp susijusių įstatymo pakeitimo paketo yra ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) pakeitimas. Šiuo aspektu verta atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių apskaičiavimo tikslais naudojamo finansinėje apskaitoje taikomo atsargų nurašymo metodo aspektu panaikinama PMĮ 57 str. 4 dalis, todėl nebereikės gauti leidimo iš mokesčių administratoriaus tuomet, kai, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, mokesčio mokėtojas, turėjo prievolę kreiptis dėl leidimo naudoti atsargų apskaitymui apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą atsargų įkainojimo būdą, kurį vienetas taikydavo sudarydamas finansinių ataskaitų rinkinį. Mokesčių apskaičiavimo tikslais nurašant atsargas nuo 2022 m. gegužės 1 d. bus naudojamas finansinėje apskaitoje taikomas atsargų nurašymo metodas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuostatos ir įsigalioja nuo 2022-05-01, tačiau finansinėje apskaitoje taikomą atsargų įkainojimo būdą galima taikyti apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už visus 2022 mokestinius metus.

 

Straipsnis paruoštas JurisConsultus teisininkės Samantos Blėdienės. Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 670 69004. 

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Freepik

Daugiau naujienų

Asmeninis testamentas – ką reikia žinoti?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato galimybę asmenims sudaryti ne tik oficialųjį testamentą, t.y. patvirtintą notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje, tačiau ir asmeninį, t.y. asmens ranka surašytą, kuriame jis išreiškia paskutinę savo valią.

„Pralaimėjęs moka“ – ar visuomet?

Didžiojoje dalyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka“, t. y. kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Tačiau ar šis principas yra aksioma?

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image