Juridinių asmenų nemokumo politikos pokyčiai – panacėja ar grėsmė verslui?

Dar 2018 metų viduryje žiniasklaidos priemonėse plačiai nuskambėjo Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pasiūlytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Finansų ministerija, ilgą laiką tik žadėjusi pokyčius, ėmėsi ryžtingų veiksmų iš esmės pertvarkyti juridinių asmenų nemokumo politiką Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvoje juridinių asmenų nemokumo politiką iš esmės reguliuoja du įstatymai – Įmonių bankroto įstatymas ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kurie gali tapti praeitimi Seimui priėmus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą, ketinantį apjungti ne tik iki šiol atskirai reglamentuotus juridinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo procesus, bet ir įtvirtinti „antrojo šanso“ galimybę, žadančią tapti „gelbėjimosi ratu“ su nemokumu susidūrusiems juridiniams asmenims.

Siekiant pertvarkyti nemokumo politiką žadėta naudingų pokyčių visiems rinkoms dalyviams (verslininkams, kreditoriams, darbuotojams, investicinei aplinkai ir pan.), tačiau pasiūlytas įstatymo projektas nei verslo, nei teisininkų bendruomenės nesužavėjo. Nepaisant nuogąstavimų bei griežtos kritikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto atžvilgiu, su nežymiais pokyčiais šio įstatymo projektas prasiskynė kelią į įstatymų leidėjo rankas, kur laukia priėmimo.

Nemokumo procesus inicijuoti taps paprasčiau

Siūlomu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektu ženkliai išplečiamas nemokumo apibrėžimas, dėl ko nemokiais bus laikomi juridiniai asmenys, laiku negalintys įvykdyti turtinių prievolių, arba, juridinio asmens įsipareigojimams viršijus jo turimo turto vertę. Anot advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininko Pauliaus Žiūko, toks juridinio asmens nemokumo apibrėžimas įstatymo projekte yra ganėtinai lakoniškas ir kelia daug neaiškumo, atveria erdvės interpretacijoms. Priešingai nei šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime, juridinio asmens nemokumo apibrėžimas siūlomo įstatymo projekte nėra siejamas su konkrečiu juridinio asmens įsipareigojimų (prievolių) dydžiu, įsipareigojimų (prievolių) ir juridinio asmens turto santykiu. Savaime suprantama, kad juridinio asmens įsipareigojimams viršijus jo turimo turto vertę, turimo turto balansas bus neigiamas. Dėl šios nemokumo sąlygos daug diskusijų nekyla. Tuo tarpu, kalbant apie pirmąją juridinio asmens nemokumo apibrėžimo sąlygą, nemokiais formaliai galės būti laikomi net ir tie juridiniai asmenys, kurie nemokės net sąlyginai nedidelių skolų. Toks reguliavimas kelia klausimą, ar nuo šiol juridiniai asmenys turės veikti tik pelningai?

Verslininkai neišvengiamai susiduria su nuolatine rizika, o besikeičianti verslo aplinka, rinkos ir kiti veiksniai ne kiekvienais finansiniais metais juridiniams asmenims garantuoja pelną. Juo labiau kai tam tikruose verslo sektoriuose veikiantys ar savitą specifiką turintys juridiniai asmenys savo veiklą sieja su ilgalaikiais projektais, kurių pelningumas numatomas tik ateityje. Nereikėtų pamiršti ir naujai steigiamų juridinių asmenų, kadangi dar tik pradedantys vykdyti savo veiklą rinkos dalyviai paprastai keletą metų negali pasigirti veiklos pelningumu.

Todėl dėl siūlomo nemokumo apibrėžimo turėtų sunerimti ne vienas Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo, savo veikloje susiduriantis net su minimaliais turimų įsipareigojimų (prievolių) įvykdymo vėlavimais, kadangi pagal tokį reguliavimą kreditoriai dėl menkiausių skolų galės lengviau kreiptis dėl juridinių asmenų bankroto iškėlimo. Nesavalaikis ir nepagrįstas nemokumo proceso inicijavimas gali juridinius asmenis įtraukti į bereikalingus teisinius ginčus, kur bus gaištamas laikas įrodinėjant savo galimybes toliau vykdyti veiklą, atkurti laikinai sutrikusį mokumą ir pan.

Juridiniam asmeniui formaliai atitinkant naujojo įstatymo projekte nurodytą nemokumo apibrėžimą, reikėtų baimintis ne tik galimo kreditorių mėginimo kelti bereikalingas bankroto bylas, tačiau nereikėtų pamiršti, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išlieka ir paties juridinio asmens vadovui. Iš esmės juridiniam asmeniui susidūrus bent su menkiausiais finansiniais sunkumais, vadovas formaliai turėtų pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kitaip rizikuotų prisiimti asmeninę atsakomybę už galimą žalos kilimą kreditoriams. Manytina, kad toks reguliavimas gali pakirsti juridinių asmenų vadovų (ypač samdomų) iniciatyvumą vos tik bus susidurta su pirmosiomis nemokumo užuomazgomis.

Be kita ko, naujasis nemokumo apibrėžimas kelia diskusijų, ar bankroto procesas netaps piktnaudžiavimo priemone sprendžiant akcininkų tarpusavio nesutarimus. Pagal siūlomą Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą, juridinių asmenų stambiesiems akcininkams, faktiškai kontroliuojantiems juridinio asmens veiklą, būtų sudarytos palankios galimybės, kilus nesutarimams tarp akcininkų, dirbtinai sukurti nemokumo situaciją, skelbti bankrotą, tokiu būdu padarant žalą kitų akcininkų teisėms ir teisėtiems interesams.

Nepaisant aptartų rizikų, neabejotina tai, kad teismų praktika nemokumo apibrėžimo klausimu turėtų neilgai trukus susiformuoti ir tęsti anksčiau ilgą laiką nuosekliai plėtotą kelią – nemokumo procesai turėtų būti keliami tik įvertinus juridinio asmens galimybes vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, įveikti laikinas finansines problemas, atkurti mokumą, o ne formaliai. Naujasis teisinis reguliavimas, tikėtina, ne tik neišspręs bankroto bylų gausos, bet gali ją ir padidinti.

Taika nemokumo procese taps sunkiau prieinama

Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas numato galimybę bankroto procese sudaryti taikos sutartį, kurią turi pasirašyti kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Tuo tarpu siūlomas reguliavimas siekia įtvirtinti, kad taikos sutartis bus laikoma sudaryta tik tuo atveju, jeigu ją pasirašys visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą. Tokie pokyčiai ženkliai sustiprina smulkiųjų kreditorių teises – anksčiau smulkieji kreditoriai, negalėję daryti jokios įtakos sprendimams dėl taikos sudarymo, nuo šiol užimtų tokį pat svarbų vaidmenį kaip ir stambiausi kreditoriai, nes be visų kreditorių pritarimo susitarti taikiai nepavyks. Būtent tai gali lemti, jog taikų susitarimą tarp visų kreditorių pasiekti bus daug sudėtingiau.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas papildomai įtvirtino pareigą kreditoriams su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreiptis tik po to, jeigu per įstatyme nustatytą terminą (ne trumpesnis nei 15, ir ne ilgesnis nei 30 dienų) juridiniam asmeniui ir kreditoriams nepavyks pasiekti susitarimo dėl pagalbos juridiniam asmeniui. Iš esmės tokia sąlyga įgalina kreditorius ir juridinį asmenį tartis, o ne pulti iš karto spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą teismine tvarka. Visgi, abejotina, ar tokia įstatyme numatyta pareiga padės lengviau susitarti ir nustebins naujovėmis, nes šiuo metu Įmonių bankroto įstatymas iš esmės nedraudė kreditoriams ir juridiniam asmeniui tartis dėl tokio pobūdžio susitarimų.

Juridinio asmens turto realizavimo tvarka tampa lankstesne

Naujojo įstatymo projekte pateikiama keletas naujovių, ketinančių pakeisti seną ir nelaksčią nemokaus juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese tvarką.

Pavyzdžiui, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte numatyta, jog kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu galės priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto ir kito turto, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį, pardavimo kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei turtą parduodant iš varžytynių. Toks reguliavimas sudarys galimybes kreditoriams gauti kuo didesnę naudą iš realizuojamo turto.

Taip pat įstatymo projekte numatyta galimybė parduoti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba išskiriant esminę dalį. Turto visumos pardavimas yra ganėtinai reikšminga naujovė, nes pirkėjas, siekiantis įsigyti realizuojamą turtą naujos veiklos vykdymui ar ketindamas prijungti prie jau vykdomos veiklos, galėtų įsigyti visą reikalingą kompleksą turto (galėtų būti perimtos turimos sutartys, darbuotojai, komerciniai ryšiai ir pan.). Be to, parduodant turtinius kompleksus būtų išvengta jų „išdraskymo“ ir vertės sumažėjimo, kas itin aktualu platų skirtingų paslaugų spektrą siūlantiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, prekybos, pramogų ir poilsio kompleksams, viešbučiams ir pan. Tokia galimybė bus naudinga tiek pirkėjui, siekiančiam įsigyti realizuojamą turtą, tiek įmonei, jos kreditoriams ar netgi darbuotojams, kurie galėtų neprarasti darbo vietos.

Restruktūrizavimo procesas taps prieinamu kreditoriams

Teisininkas Paulius Žiūkas teigia, kad vienas iš esminių pokyčių, kurių nebuvo iki šiol, yra naujojo įstatymo projekte numatyta galimybė kreditoriams inicijuoti restruktūrizavimo procesą juridiniam asmeniui. Teisę inicijuoti restruktūrizavimo procesą turės kreditorius tik tuo atveju, jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Tuo tarpu, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, teisę inicijuoti restruktūrizavimo procesą turi tik vienasmeniai (vadovas) arba kolegialūs valdymo (valdyba) organai.

Be to, siūlomo įstatymo projekte yra keičiama ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvarka – laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Šiuo metu Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta, jog restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma finansinių ataskaitų rinkinio duomenimis vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Visgi, šioje vietoje nereikėtų suklysti – dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo galės balsuoti tik tie kreditoriai, kuriuos šis planas paveiks, o ne visi. Abejotina, ar tokie pakeitimai palengvins galimybes kreditoriams susitarti dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Naujasis įstatymo projektas taipogi įtvirtins ir atskiras kreditorių grupes, kurios dėl restruktūrizavimo plano turės balsuoti atskirai. Viena iš kreditorių grupių bus hipotekos (įkeitimo) turėtojai, o kita – likę kreditoriai. Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai hipotekos (įkeitimo) kreditorių būna vienas ar vos keli, kas reiškia, jog būtent vieno stambaus kreditoriaus rankose gali atsidurti esminių sprendimų priėmimo monopolis.

Apibendrinant dalį aptartų naujovių Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte, galima vienareikšmiškai teigti, jog, nepaisant jame esančių teigiamų pasikeitimų, įstatymo projektas šiai dienai nėra panacėja ir kelia daug klausimų. Neabejotina, kad priėmus šį įstatymo projektą, jo laukia eilė pakeitimų, o Lietuvos teismams bus mestas iššūkis suformuoti teismų praktiką, kuri išspręstų teisinio reguliavimo spragas.

 

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.   

 

Daugiau naujienų

Ką turėtumėte žinoti, norėdami panaikinti panašaus prekių ženklo registraciją?

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų. Taigi, kiekvienas ženklas yra skiriamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms žymėti.

Juridinių asmenų nemokumo politikos pokyčiai – panacėja ar grėsmė verslui?

Dar 2018 metų viduryje žiniasklaidos priemonėse plačiai nuskambėjo Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pasiūlytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Finansų ministerija, ilgą laiką tik žadėjusi pokyčius, ėmėsi ryžtingų veiksmų iš esmės pertvarkyti juridinių asmenų nemokumo politiką Lietuvoje.

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image