Ką turėtumėte žinoti, norėdami panaikinti panašaus prekių ženklo registraciją?

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų. Taigi, kiekvienas ženklas yra skiriamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms žymėti.

Asmuo įregistravęs prekių ženklą, tampa šio ženklo savininku ir įgyja tam tikras teises, pavyzdžiui, teisę uždrausti kitiems tokiu ženklu žymėti prekes ar jų pakuotę, leisti jas į rinką. Taip pat, teisėtas ženklo savininkas gali reikalauti, kad būtų panaikinta ar pripažinta negaliojančia tapataus ar panašaus prekių ženklo ar domeno vardo registracija, arba pakeistas juridinio asmens pavadinimas, ypač, kai dėl tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės.

Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma:

  1. prekių ženklas turi būti ankstesnis negu ginčijamas prekių ženklas;

Pirmumo teisė į vieną ar kitą prekių ženklą siejama su pirmumu registruojant šį ženklą. Siekiant apsaugos, prekių ženklas gali būti registruojamas nacionaliniu (konkrečioje šalyje), regioniniu (Europos Sąjungoje) ar tarptautiniu lygiu. Asmuo, įregistravęs prekių ženklą, užsitikrina išimtines teises į jo naudojimą bei teisinę apsaugą, kuria gali pasinaudoti prieš vėliau registruojamus tapačius ar panašius prekės ženklus. Tik anksčiau įregistruoto ženklo savininkas įgyja teisę ginčyti vėlesnių prekių ženklų registracijas toje teritorijoje.

  1. prekės ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, turi būti tapačios arba panašios;

Kaip jau minėta, kiekvienas ženklas yra skiriamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms žymėti. Pagal prekių ar paslaugų paskirtį, naudojimo sritį, jos yra suskirstytos į 45 klases pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją. Registruojant prekės ženklą, yra nurodomos klasės, kuriose siekiama šio ženklo apsaugos. Įregistruoto prekės ženklo savininkas turi teisę ginčyti vėlesnio prekės ženklo registraciją tik toje klasėje, kurioje registruotas jos prekės ženklas.

  1. lyginamieji prekių ženklai turi būti tapatūs arba klaidinamai panašūs;

Priklausomai nuo prekių ženklus sudarančių elementų ar jų derinio (ne)išskirtinumo, prekių ženklai gali būti stiprūs bei silpni, t. y. jų identifikacinis požymis stipresnis ar silpnesnis. Kai sutampantis prekių ženklų elementas turi silpną identifikacinį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio yra skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui.

Prekių ženklai lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką). Žodinis prekių ženklo elementas paprastai laikomas geriau vartotojo įsimenamu, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienu atveju būtent žodinis prekių ženklo elementas pripažįstamas dominuojančiu, ypatingai, kai žodinis prekių ženklo elementas yra asociatyvus ir todėl vartotojo nėra siejamas su komercinės kilmės nuoroda. Grafiniams lyginamų prekių ženklų elementams ir spalviniam ženklų pavaizdavimui esant visiškai skirtingiems, bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis nėra labai panašus arba tapatus.

  1. turi būti konstatuota galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas.

Prekių ženklo savininkas, siekdamas įrodyti, kad ginčijamas prekės ženklas klaidina ar gali suklaidinti visuomenę, privalo pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas jo reikalavimas. Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas konstatuotų, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių tuos reikalavimus.

Vienas iš įrodymų byloje, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (ne)buvimo gali būti tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu (internetinė apklausa) būdu, atliktos visuomenės nuomonės apklausos. Dėl visuomenės nuomonės apklausos, kaip įrodymo, vertinimo teismas yra pažymėjęs, kad:

  • visuomenės nuomonės apklausos neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti bylos duomenys;
  • visuomenės nuomonės apklausos duomenų patikimumas ir jų įrodomoji vertė nustatoma pagal duomenis apie jos atlikimo būdą (tiesioginė ar atlikta internetu), eigą, respondentų imties reprezentatyvumą, jų atrankos kriterijus ir pan.

Internetu atliktų apklausų duomenys dėl sunkiai patikrinamo jų patikimumo kaip įrodymai civilinėse bylose turėtų būti vertinami ypač atsargiai, nebent būtų pateikti techniniai duomenys, įrodantys, kad, atliekant tokią apklausą, buvo užtikrinta reprezentatyvi respondentų imtis (esant reikalui – taip pat ir specializuotų respondentų), pasirinkti ir įgyvendinti tinkami atrankos kriterijai, užtikrinti kiti apklausoms keliami reikalavimai tam, kad būtų galima pripažinti, jog internetu atlikta apklausa tikrai laikytina visuomenės apklausa ir atspindi realų visuomenės nuomonės vaizdą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Taigi, tam, kad ženklas būtų saugomas, jis turi būti įregistruotas. Įregistravus prekių ženklą, jo savininkas gali ne tik saugiai disponuoti savo prekių ženklu ir teikti naudojimo licencijas naudotis jo prekių ženklu kitiems, tačiau įgyja teisę reikalauti, kad būtų panaikinama vėliau įregistruotų toje pačioje klasėje tapačių arba klaidinančiai panašių prekės ženklų registracija.

 

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.   

Daugiau naujienų

Ką turėtumėte žinoti, norėdami panaikinti panašaus prekių ženklo registraciją?

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų. Taigi, kiekvienas ženklas yra skiriamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms žymėti.

Juridinių asmenų nemokumo politikos pokyčiai – panacėja ar grėsmė verslui?

Dar 2018 metų viduryje žiniasklaidos priemonėse plačiai nuskambėjo Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pasiūlytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Finansų ministerija, ilgą laiką tik žadėjusi pokyčius, ėmėsi ryžtingų veiksmų iš esmės pertvarkyti juridinių asmenų nemokumo politiką Lietuvoje.

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image