Po beveik 2 metus trukusių teisminių procesų, „JurisConsultus“ sėkmingai apgynė neteisėtai atleisto darbuotojo interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021 paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo jau apeliacinės instancijos teisme darbuotojo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu, darbuotojo naudai priteistos išmokos susijusios su neteisėtu darbo santykių nutraukimu bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką ilgai besitęsusiame buvusio darbuotojo ir darbdavio UAB „Kautra Cargo“, kuris žiniasklaidoje buvo nušviestas dar 2019 m. pradžioje.

Neteisėtai atleistas darbuotojas į „JurisConsultus“ kreipėsi jau po nesėkmingai pasibaigusio ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, siekdamas gauti išsamią darbo teisės ekspertų konsultaciją dėl atleidimo teisėtumo bei tolimesnių bylinėjimosi perspektyvų. Nors šis atleidimo atvejis nebuvo įprastas ir jį sunkino tiek išsamaus reguliavimo, tiek įrodymų surinkimo galimybių stoka, tačiau darbuotojo ryžtas ir pasitikėjimas „JurisConsultus“ komandos kompetencijomis atnešė darbuotojo lūkesčius pranokusius rezultatus.

Anot ginčą iki galutinės pergalės atvedusio JurisConsultus asocijuotojo teisininko Pauliaus Žiūko, šis atvejis yra puikus pavyzdys darbdaviams, kai darbuotojo atleidimo teisėtumas gali priklausyti išimtinai nuo paties darbdavio viduje nustatytų taisyklių, tvarkų teisingumo ir išsamumo, kurios ganėtinai dažnai pamirštamos arba joms nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tokios vidinio reguliavimo klaidos, vis dažniau atsigręžia į pačius darbdavius ir lemia skaudžias finansines pasekmes. Šio konkretaus darbuotojo neteisėto atleidimo atveju darbdaviui teko pamoka, kainavusi daugiau nei 11.000 Eur sumą.

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Unsplash

Daugiau naujienų

Asmeninis testamentas – ką reikia žinoti?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato galimybę asmenims sudaryti ne tik oficialųjį testamentą, t.y. patvirtintą notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje, tačiau ir asmeninį, t.y. asmens ranka surašytą, kuriame jis išreiškia paskutinę savo valią.

„Pralaimėjęs moka“ – ar visuomet?

Didžiojoje dalyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka“, t. y. kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Tačiau ar šis principas yra aksioma?

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image