Pramogų, sporto įstaigos, viešbučiai, sanatorijos, poilsio centrai: kas ribojama, o kas draudžiama?

Įsigaliojus LRV 2020-03-14 nutarimui Nr. 207 DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO (toliau – Nutarimas), buvo iš esmės apribota ar uždrausta nemažai verslo sričių karantino laikotarpiui.

Tačiau ribojimai įnešė papildomų klausimų verslui dėl jų taikymo apimties. Advokatų profesinės bendrijos JurisConsultus asocijuota teisininkė Jūratė Normantė žemiau aptaria Nutarimo reikalavimus, taikomus kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų, sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų, viešbučių veiklai.

 

Nutarimu draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas. 

Šis reikalavimas iš esmės reiškia, kad įstaigų lankymas ir lankytojų aptarnavimas draudžiami iš esmės, be jokių išimčių. Šio draudimo nepaisymas gali užtraukti administracinę atsakomybę ir baudą.

 

Nutarimu draudžiama sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.

Draudimas nėra absoliutus, leidžiama veikla, jei atitinka šiuos abu kriterijus: (i) paslaugos teikiamos tik individualiai, (ii) paslaugos reabilitacinės, susijusios su gydymu. Draudimas lemia, kad komercinės (nors pagal prigimtį gydymo procedūros, tačiau konkrečiam asmeniui nebūtinos gydymo tikslais) procedūros ir paslaugos (kosmetikos, sveikatinimo tikslais) negali būti teikiamos.

Visais atvejais, teikiant leidžiamas paslaugas, būtina užtikrinti LR Valstybės lygio ekstremalių situacijų valstybės operacijų vadovo nurodymus dėl lankytojų informavimo apie higienos reikalavimų laikymąsi, užtikrinti dažnesnį paviršių dezinfekavimą, dezinfekavimą nustatytomis priemonėmis, užtikrinti, kad nedirbtų ir nesilankytų asmenys, kuriems taikomi izoliavimo/izoliavimosi reikalavimai.

 

Nutarimas taip pat numato, kad viešbučių ir kitos patalpos naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu.

Tiesioginio draudimo viešbučių veiklai Nutarimas nenumato. Taigi, šiuo metu gyvenančių svečių iškraustymas būtų perteklinė priemonė. Tačiau numatoma, kad minėtos paskirties patalpos gali būti panaudotos asmenų izoliacijai. Šią aplinkybę būtina įvertinti – kaip greitai bus galima paruošti patalpas izoliacijai po savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimo gavimo ir pan.

 

Vadovaujantis Operacijų vadovo sprendimu 2020-03-16 Nr. V-386 „Dėl reikalavimų izoliavimo patalpoms“ savivaldybių administracijų direktoriai įpareigoti organizuoti ir suteikti izoliavimo patalpas asmenims, kuriems taikomas izoliavimas ir jie neturi galimybės izoliuotis nuo kitų asmenų.

Izoliavimo patalpos turi būti įrengiamos gyvenamosios paskirties patalpose (soc. būstuose, bendrabučiuose), viešbučių paskirties, poilsio paskirties (motelių, svečių namų) patalpose. Taikomas patalpų prioritetas pagal galimybes asmenis izoliuoti atskirai (bute), su atskiru san. mazgu. Svarbu pabrėžti, kad patalpos izoliavimui turi būti aprūpintos būtiniausiu inventoriumi, indais, dezinfekcijos, higienos priemonėmis, buitinių atliekų surinkimo konteineriais, suterštos patalynės, drabužių surinkimo talpomis, jei nebus galimybės jų skalbti. Izoliuotiems asmenims savivaldybės administracija turi organizuoti maisto ir būtiniausių priemonių pristatymą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu patalpų suteikimas izoliacijai turi būti kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taip pat – visais atvejais būtina užtikrinti LR Valstybės lygio ekstremalių situacijų valstybės operacijų vadovo nurodymus dėl svečių informavimo apie higienos reikalavimų laikymąsi, užtikrinti dažnesnį paviršių dezinfekavimą, dezinfekavimą nustatytomis priemonėmis, užtikrinti, kad nedirbtų ir nesilankytų asmenys, kuriems taikomi izoliavimo/izoliavimosi reikalavimai.

 

Dėl viešbučių svečių maitinimo (kavinių, kurios yra viešbučiuose veiklos): atkreipiame dėmesį, kad nemažai viešbučių konsultavosi dėl savo svečių maitinimo, ryšium su kavinių veiklos draudimu.

Pažymime, kad visais atvejais pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečios veiklos draudimo tikslus. Kadangi pagrindinis draudimo tikslas yra siekis mažinti žmonių būriavimąsi, šia aplinkybe rekomenduojame vadovautis veiklos vykdyme. Svečių maitinimą rekomenduojame organizuoti išnešiojant maistą į kambarius arba organizuojant įprastoje patalpoje mažomis svečių grupelėmis (pvz. tiek kiek yra staliukų, tarp staliukų ne mažesnis kaip 2 m atstumas). Jokiu būdu nevykdyti maitinimo kavinės patalpoje ne viešbučio svečiams.

Taip pat svarbu, kad viešbučių kavinės turi teisę vykdyti maisto išsineštinai ar pristatymo į namus/įstaigą paslaugą.

Ir be abejo, būtina visais atvejais užtikrinti LR Valstybės lygio ekstremalių situacijų valstybės operacijų vadovo nurodymus dėl svečių informavimo apie higienos reikalavimų laikymąsi, užtikrinti dažnesnį paviršių dezinfekavimą nustatytomis priemonėmis, užtikrinti, kad nedirbtų ir nesilankytų asmenys, kuriems taikomi izoliavimo/izoliavimosi reikalavimai.

Pabaigai norime pridurti, kad įstatymas numato, jog ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, gali būti teikiama valstybės parama, Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu jau priimi sprendimai dėl mokesčių atidėjimo, darbo užmokesčio kompensavimo.

 

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754. 

 

Rekomendacijos verslui del COVID_19_JurisConsultus_2020

Daugiau naujienų

Vilniaus, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos patirtis – grąžino į Kauną

Programavimas, medicina ir teisė – studijos, į kurias vis dar plūsta šimtai studentų. Arba, programavimas, kurio savarankiškai išmokta dar vienuoliktoje klasėje, papildomas darbas medicinos sektoriuje studijų metu Didžiojoje Britanijoje ir tęsiama teisininkės karjera Kaune.

2021 m. elektroninės prekybos verslui atneš PVM apmokestinimo pokyčius

2017 m. gruodžio 5 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 ir 2019 m. lapkričio 21 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2019/1995 nustato pakeitimus susijusius su nuotoline prekyba prekėmis tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) viduje, tiek iš trečiųjų valstybių.

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image