Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato galimybę asmenims sudaryti ne tik oficialųjį testamentą, t.y. patvirtintą notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje, tačiau ir asmeninį, t.y. asmens ranka surašytą, kuriame jis išreiškia paskutinę savo valią.

CK 5.30 str. 1 d. įtvirtinta, jog asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

Kaip matyti, įstatymas numato griežtus reikalavimus, kurie taikomi asmeniniam testamentui. Ne gana to, nors civilinis kodeksas įtvirtina asmens teisę tokį asmeninį testamentą perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, tačiau, jeigu jis nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims,  po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus asmeninis testamentas turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgyja teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Akivaizdu, jog asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti. Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi. Tokiu atveju asmens palikimas paveldimas pagal įstatymą.

Asmeniui, siekiančiam, kad dėl jo testamento kiltų mažiau ginčų ateityje po jo mirties, rekomenduotina sudaryti oficialųjį testamentą.

Straipsnis paruoštas JurisConsultus teisininkės Ingos Štrimaitienės. Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 670 69004. 

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Freepik