Dalies darbuotojų atleidimas dėl perteklinių darbo funkcijų atlikimo darbovietėje: kaip nepažeisti Darbo kodekso nuostatų?

Neretai įmonėms tenka susidurti su įvairiais darbo organizavimo pakeitimais: nepelningai veikiančio padalinio uždarymu, vienos ar kelių įmonės vykdomos veiklos rūšių atsisakymu ar keitimu ir t. t. Tokiais atvejais įmonių vadovai būna priversti mažinti įmonėje darbo vietų skaičių dėl tam tikrų pareigybių atsisakymo ar perteklinę darbo funkciją vykdančių darbuotojų.

Anot advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininko Roberto Kvetkausko teigimu, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos pastarųjų metų pateikta statistika, Lietuvoje net 67 % darbo ginčų susiję su neteisėtu darbuotojų atleidimu. Taip pat kasmet stebima ir darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva skaičiaus didėjimo tendencija, ko pasekoje, įmonės vadovai, planuojantys darbuotojų atleidimus, turi būti itin atidūs ir nuosekliai laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatomų atleidimo procedūrų.

 

DALIES DARBUOTOJŲ, ĮMONĖJE VYKDANČIŲ PERTEKLINĖ DARBO FUNKCIJĄ, ATLEIDIMO SĄLYGOS 

Siekiant atleisti dalį įmonėje dirbančių darbuotojų, pavyzdžiui, dalį įmonės buhalterinę apskaitą vykdančių darbuotojų ar dalį įmonės IT skyriaus specialistų, turi būti tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:

  1. darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, dėl kurių ketinama atleisti dalį darbuotojų, yra realūs ir lemia dalies darbuotojų atliekamų darbo funkcijų nereikalingumą;
  2. perteklinę darbo funkciją įmonėje atlieka keli darbuotojai, o ketinama atleisti tik dalį iš jų. Tą pačią darbo funkciją atliekančiais darbuotojais paprastai laikomi tos pačios pareigybės darbuotojai ar darbuotojai, kurių darbo funkcijos įmonės pareiginiuose nuostatuose ar kituose įmonės veiklos dokumentuose iš esmės sutampa;
  3. įmonės vadovas įgyvendina darbuotojų, atliekančių tą pačią darbo funkciją, atrankos procedūrą;
  4. atrankos procedūros metu atrinkti darbuotojai atleidimui tinkamai įspėjami apie darbo santykių nutraukimą;
  5. laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvų darbo vietų, į kurią atleidžiami darbuotojai jų sutikimu galėtų būti perkelti. Šios sąlygos įgyvendinimas tampa sudėtingas, kai įmonėje yra laisvų darbo vietų, tačiau jų skaičius yra mažesnis nei atleidžiamų darbuotojų skaičius. Tokiais atvejais įmonės vadovas pirmiausia turėtų įvertinti, kurių atleidžiamų darbuotojų kvalifikacija atitinka laisvoms darbo vietoms keliamus reikalavimus. Atrinkus atleidžiamus darbuotojus pagal kvalifikaciją į laisvas darbo vietas, jiems įspėjimo laikotarpiu turėtų būti įteikiami pasiūlymai. Jei ir po atleidžiamų darbuotojų kvalifikacijos vertinimo darbuotojų skaičius viršija laisvų darbo vietų skaičių įmonėje, kitus atrankos kriterijus įmonės vadovas gali nusistatyti savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad atrinkti darbuotojai gali nesutikti su pasiūlymu pereiti dirbti į kitą laisvą darbo vietą. Tuomet laisva darbo vieta turi būti pasiūlyta kitam atleidžiamam darbuotojui, kuris atrankos metu nebuvo atrinktas pretenduoti į laisvą darbo vietą, tačiau kurio kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus laisvai darbo vietai.

 

DARBUOTOJŲ, ATLIEKANČIŲ PERTEKLINĘ DARBO FUNKCIJĄ, ATRANKOS PROCEDŪRA

DK 57 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga (toliau darbo taryba ir profesinė sąjunga kartu vadinamos „Darbuotojų atstovu“). Atrankos procedūrą vykdo darbdavio sudaryta komisija, kurios sudėčiai numatytas vienintelis reikalavimas – komisijos sudėtyje turi būti nors vienas Darbuotojų atstovo narys. Komisijos narių skaičius, sudarymo tvarka, veiklos organizavimo forma nustatoma įmonės vadovo nuožiūra. Atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų derinimo su Darbuotojų atstovu tvarka nėra nustatyta DK. Dėl šios priežasties, kaip atrankos kriterijai bus derinami su Darbuotojų atstovu ir kokie bus šių kriterijų suderinimo terminai, sprendžia įmonės vadovas. Atrankos kriterijų derinimo su Darbuotojų atstovu procedūra galėtų būti vykdoma tokia tvarka:

  1. darbdavio paskirtai komisijai atleidžiamų darbuotojų atrankai vykdyti ar darbdaviui parengus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, pastarieji siunčiami Darbuotojų atstovui bei nustatomas protingas terminas, per kurį Darbuotojų atstovas pritaria pateiktų kriterijų patvirtinimui arba pateikia pasiūlymus atrankos kriterijų koregavimui;
  2. per darbdavio nustatytą terminą Darbuotojų atstovui pritarus dėl atrankos kriterijų patvirtinimo arba darbdavio paskirtai komisijai ar darbdaviui pakoregavus atrankos kriterijus pagal Darbuotojų atstovo pasiūlymus, šie kriterijai įmonės vadovo yra patvirtinami. Darbuotojų atstovui per darbdavio nustatytą terminą nepritarus dėl atrankos kriterijų patvirtinimo ir nepateikus pasiūlymų dėl atrankos kriterijų koregavimo, įmonės vadovas atrankos kriterijus tvirtina be Darbuotojų atstovo pritarimo.

Įmonės vadovui patvirtinus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, vadovo sudaryta komisija įgyvendina pagal šiuos kriterijus atleidžiamų darbuotojų atranką.

 

DK numato darbuotojų kategorijas, kurie turi pirmenybės teisę prieš kitus tos pačios specialybės darbuotojus būti palikti darbe. Šioms darbuotojų kategorijoms visada turi būti teikiamas pirmumas, nepaisant to, kokius papildomus atrankos kriterijus atleidžiamiems darbuotojams nustato įmonės vadovas. Šie darbuotojai yra:

  1. darbovietėje sužaloti ar susirgę profesine liga;
  2. auginantys daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni auginantys vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos  metų, arba vieni prižiūrintys kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
  3. turintys ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
  4. kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;
  5. turintys tokią teisę kolektyvinėje sutartyje;
  6. išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.

 

Aukščiau nurodytos darbuotojų kategorijos, išskyrus darbuotojų atstovų valdymo organų narius, yra laikomos socialiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijomis. Socialiai pažeidžiami darbuotojai gali pasinaudoti savo pirmumo teisėmis prieš kitus darbuotojus tik tais atvejais, kai jų  kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją.

Atsakymo į klausimą, ar visos socialiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijos, vykdant atleidžiamų darbuotojų atranką, yra lygiavertės, DK nepateikia. Šio atsakymo reikia ieškoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos socialiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijos turi vienodą reikšmę, darbdaviui vykdant atleidžiamų darbuotojų atranką, o labiau socialiai pažeidžiamu yra laikomas tas darbuotojas, kuris atitinka daugiau socialiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijų. Atitinkamai darbo vieta paliekama labiausiai socialiai pažeidžiamiems darbuotojams iš visų atrankoje dalyvaujančių darbuotojų, su sąlyga, kad socialiai pažeidžiamo darbuotojo kvalifikacija nėra žemesnė už kitų atrenkamų darbuotojų kvalifikaciją.

 

Kalbant apie darbuotojų atstovų valdymo organų narius, kurie dalyvauja atleidžiamų darbuotojų atrankoje, jiems, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, DK, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos lygio, numato absoliučią pirmumo teisę būti paliktiems darbe prieš visas kitas socialiai pažeidžiamų darbuotojų, turinčių pirmumo teisę, kategorijas, ir prieš visus kitus darbuotojus.

Po baigtų atrankos procedūrų vienas ar keli atrinkti darbuotojai, juos įspėjus apie darbo santykių pasibaigimą, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie priklauso vienai ar kelioms socialiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijoms, taip pat gali pateikti dokumentus, patvirtinančius jų narystę darbuotojų atstovų valdymo organuose. Tokiu atveju atrankos komisija privalo atsižvelgti į pateiktų dokumentų turinį ir peržiūrėti darbuotojų atrankos rezultatus, įvertindama, ar vienas ar keli atleidžiami darbuotojai neturėtų būti palikti darbe vietoje darbuotojų, kurie buvo palikti darbe pagal pirminius atrankos rezultatus. Atleidžiamų darbuotojų pateikti dokumentai neturėtų būti vertinami tik tais atvejais, kai atrankos komisija žinojo apie aplinkybes, nurodomas šiuose dokumentuose, ir jas įvertino atrankos procedūros metu.

Nuoseklus ir atidus darbuotojų, įmonėje atliekančių perteklinę darbo funkciją, dalies atrankos ir atleidimo procedūros įgyvendinimas padės įmonėms ateityje išvengti galimų individualių darbo teisės ginčų dėl neteisėtų darbuotojų atleidimų.

 

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.   

 

Daugiau naujienų

Ką turėtumėte žinoti, norėdami panaikinti panašaus prekių ženklo registraciją?

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų. Taigi, kiekvienas ženklas yra skiriamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms žymėti.

Juridinių asmenų nemokumo politikos pokyčiai – panacėja ar grėsmė verslui?

Dar 2018 metų viduryje žiniasklaidos priemonėse plačiai nuskambėjo Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pasiūlytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Finansų ministerija, ilgą laiką tik žadėjusi pokyčius, ėmėsi ryžtingų veiksmų iš esmės pertvarkyti juridinių asmenų nemokumo politiką Lietuvoje.

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image