Didžiojoje dalyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka„, t. y. kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Tačiau ar šis principas yra aksioma?

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė yra, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju jeigu ieškinys yra patenkinamas iš dalies – bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas – teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Realiai teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti to pasekmes, t. y. patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, įskaitant, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nepaisant to būtina pažymėti, jog taisyklė „pralaimėjęs moka“ neturėtų būti suabsoliutinama. Ir vienas tokių atvejų yra bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo klausimu yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, kurioje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“) konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, dėl to jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.

EŽTT pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Tai reiškia, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė.

Vis dėlto nereikia pamiršti, jog taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir su ja susijusių teisės normų tikslas yra išvengti bereikalingo bylinėjimosi ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, atgrasant potencialius ieškovus nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo ar perdėtų reikalavimų pateikimo, išvengiant su tuo susijusių padarinių, t. y. paprastai yra siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises.

Minėtoje byloje EŽTT yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės reiškia, kad, kai ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies, jam gali tekti atlyginti atsakovo išlaidas (įskaitant turėtas advokato pagalbai) proporcingai procentinei nepatenkinto ieškinio daliai. Konkrečiai, jeigu teismas nustato, kad reikalavimas atlyginti žalą atsakovo atžvilg

iu iš esmės yra pagrįstas, tačiau savo apimtimi perteklinis, jis įpareigoja atsakovą atlyginti ieškovui žalą ir taip pat gali įpareigoti ieškovą atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kai ieškovas pareiškia pernelyg didelį reikalavimą, jo patiriamos išlaidos gali viršyti priteistos žalos atlyginimo sumą, o finansinis bylos rezultatas yra naudingas atsakovui, nepaisant teismų išvados, kad ieškovas patyrė nuostolių, dėl kurių jam turėjo būti atlyginta žala.

Taigi, viena vertus, EŽTT akcentuoja, kad bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo. Kita vertus, taip pat akcentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių tikslą apsaugoti atsakovus nuo ieškovų reiškiamų nepagrįstų ar pernelyg didelių reikalavimų ir tokiu būdu nepagrįstai didinamų atsakovų patiriamų su bylos nagrinėjimu teisme susijusių (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat laikosi atitinkamos praktikos ir ne kartą yra pažymėjęs, jog nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Todėl net ir tokiais atvejais kai ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, o prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, tokiais atvejais iš atsakovo paprastai priteistinas visas ieškovo atitinkamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Nepaisant to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste, pažymėtina, jog teismas turi teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį, vertinamas paties asmens elgesys, jo prisidėjimas prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai) ir pan. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą.

Straipsnis paruoštas JurisConsultus teisininkės Editos Nakutės. Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 670 69004. 

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Freepik