Pagrindinis šio modelio aspektas yra tai, kad nuo šiol sveikatos priežiūros įstaigos privalo mokėti įmokas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą. Sveikatos priežiūros įstaigoms draustis civilinės atsakomybės draudimu nebėra privaloma, nors dar daugelis draudimo bendrovių teikia tokią paslaugą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog įstaigos, turinčios dar galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, vis tiek privalo tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti įmokas už 2020 metus į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą.

Įmokų dydžio apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka

Įmokų į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą dydis skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas ir (arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nustatyta 0,1 procento dydžio įmoka. Visoms kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,2 procento. Pavyzdžiui, odontologijos klinikos, kuriose teikiamos gydytojo ortodonto, burnos chirurgijos ir kitos antrinio lygio odontologijos paslaugos, skaičiuodamos įmokos dydį, turėtų taikyti 0,2 procentus.

Anot advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ asocijuotos teisininkės Astos Kederytės, svarbu pažymėti, kad, jeigu sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradėjo praėjusiais kalendoriniais metais ne nuo metų pradžios, jai taikomos papildomos sąlygos apskaičiuojant metinių pajamų dydį, nuo kurių skaičiuojamas įmokos dydis. Pavyzdžiui, odontologijos klinika veiklą pradėjo 2019 m. liepos 1 d. Pastaruoju atveju, apskaičiuojant įmokos už 2020 metus dydį, odontologijos klinika skaičiuos nuo metinių pajamų, kurių dydis nustatomas 2019 metų pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dalijant iš klinikos veiklos mėnesių skaičiaus, t. y. 6 mėnesių ir gautą rezultatą dauginant iš 12.

Sveikatos priežiūros įstaiga įmoką už einamuosius kalendorinius metus moka į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 6184 4911, Swedbank, AB. Įmokas į sąskaitą galima pervesti nuo 2020 m. kovo 1 d., mokėjimo paskirtyje būtinai nurodant sveikatos priežiūros įstaigos kodą. Įmokos mokamos dalimis po 1/4 įmokos: pirmoji dalis sumokama iki einamųjų kalendorinių metų kovo 30 dienos, o antroji, trečioji ir ketvirtoji – iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 10 dienos, išskyrus atvejus, kai sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo einamųjų kalendorinių metų pradžios. Tokiu atveju pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradėjo savo veiklą, iki einamųjų metų kovo 30 dienos ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius kalendorinius metus ir įmokos dalį už pirmąjį einamųjų kalendorinių metų ketvirtį. Pavyzdžiui, šeimos medicinos centras pradėjęs veiklą 2020 m. kovo 1 d., privalės:

• įmoką už visus 2020 metus sumokėti iki 2021 m. kovo 30 d. Įmokos dydis už 2020 metus skaičiuojamas nuo 2020 metų metinių pajamų.
• papildomai iki 2021 m. kovo 30 d. sumokėti ir pirmąją įmokos dalį už 2021 metus. Svarbu nepamiršti, kad apskaičiuojant įmoką už 2021 metus, šiam šeimos medicinos centrui reikės įvertinti, jog 2020 metais veiklą vykdė tik 10 mėnesių, todėl metinės pajamos bus apskaičiuojamos per 2020 metus gautas pajamas padalinus iš 10 mėnesių ir padauginus iš 12.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos, nesilaikančios numatytų įmokų į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą mokėjimo terminų, privalės mokėti delspinigius.

„Žalos atlyginimo be kaltės“ modelio nauda: laimės įstaigos, gydytojai ar pacientai? 

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, šis modelis yra naudingas. Panašų „žalos atlyginimo be kaltės“ modelį naudoja daugelis Europos šalių, tokių kaip Švedija, Danija, Suomija, Norvegija, Olandija, Austrija ir kt.

Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sveikatos priežiūros įstaigoje jo sveikatai buvo padaryta žala, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri sprendimą atlyginti ar neatlyginti žalą priima nevertindama sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio specialisto kaltės. Taip siekiama sumažinti pacientų priešpriešą su sveikatos priežiūros įstaigomis bei gydytojais.

Iki įsigaliojant „žalos atlyginimo be kaltės“ modeliui, už vieną šiurkščią arba pasikartojusią paprastą klaidą gydytojams grėsė licencijos netekimas, o tai, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Po šio modelio įsigaliojimo,gydytojui padarius šiurkščią arba du ar daugiau kartų paprastas klaidas per kalendorinius metus, gydytojo licencija nebus naikinama, tik jos galiojimas gali būti sustabdomas.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija įvardina ne vieną „žalos atlyginimo be kaltės“ modelio privalumą, sveikatos priežiūros įstaigos dar negreitai pajus šio modelio naudą, ypatingai kai įmokos į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą dydis yra ženkliai didesnis nei sveikatos priežiūros įstaigos mokėta civilinio atsakomybės draudimo kaina. Didelis dėmesys skiriamas šio modelio teikiamai naudai pacientui, tačiau lieka neįvertinta, kad labai tikėtina, jog pateikiamų Komisijai pacientų skundų skaičius ženkliai padidės, o tai reikš, kad tiek Komisijai, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, išlikus pareigai Komisijai pateikti paciento medicininius dokumentus bei paaiškinimus, padidės ir administracinė našta.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.