Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. numatyta, jog nuosavybės teisės gali būti įgyjamos paveldėjimu. CK 5.50 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o minėto straipsnio 3 dalyje yra nustatytas terminas – įpėdinis turi faktiškai pradėti valdyti palikimą ar palikimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau praleistas palikimo priėmimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba, palikimas praleidus terminą gali būti priimtas ir nesikreipus į teismą, jei su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Įstatymui nenumatant kokios priežastys gali būti laikytinos svarbiomis, jas kiekvienu individualiu atveju įvertina ir nustato teismas.

Dažniausiai teismų praktikoje pasitaikantis praleistas terminas yra būtent CK 5.50 str. numatytas trijų mėnesių terminas dėl palikimo priėmimo. Nagrinėdamas minėtas bylas kasacinis teismas suformavo praktiką, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino pratęsimo teismas turi, pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Be kita ko, teismas, vertinamas įpėdinio prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Vienoje kasacinėje nutartyje buvo pasisakyta dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kada palikimą sudaro turtas, esantis keliose valstybėse. Kasacinis teismas išaiškino, jog kada palikimą sudarantis turtas yra skirtingose valstybėse, laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali. Atitinkamai, tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatas ir dėl palikimo atnaujinimo negalimumo. Neretas atvejis, kada įpėdiniai termino praleidimą motyvuoja tuo, jog nežinojo, kokio turto palikėjai turėjo ir ar aplamai jo turėjo. Tokiu atveju laikomasi nuostatos, kad palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.

Taip pat pasitaiko situacijų, kada termino praleidimas grindžiamas įpėdinio gyvenimu užsienyje. Teismų formuojamoje praktikoje gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl tokių atvejų, kada praleistą terminą įpėdiniai mėgina pateisinti teisinio išsilavinimo stoka. Tačiau kasacinio teismo praktika rodo, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nelaikytinas kaip nulemiantis termino praleidimo svarbumą, kadangi tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 670 69004. 

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Freepik