Mokestinės prievolės įvykdymą tikrinančios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistiniais duomenimis, vien per 2018 m. buvo atlikti 497 planiniai kompleksiniai ir teminiai patikrinimai, 1226 mokestiniai tyrimai ir 6402 neplaniniai (operatyviniai) patikrininimai, kurių metu nustatyta 59,56 mln. EUR papildomai mokėtinų sumų.

Anot advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ advokato, partnerio Gilberto Kinderevičiaus teigimu, esant įtarimams dėl rimtesnių mokestinės prievolės įvykdymo pažeidimų, kartu su VMI patikrinimus gali atlikti ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Patikrinimo metu gali būti tikrinamas vieno (teminiai), kelių ar visų (kompleksiniai) per tam tikrą laikotarpį mokesčių, administruojamų atitinkamo mokesčio administratoriaus, apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) prižiūri, ar tinkamai laikomasi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, ar nėra įmonėse nelegalių darbuotojų. Tuo tarpu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) vertina, ar tinkamai įgyvendinamas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir jame keliami reikalavimai asmens duomenų apsaugai. Bei dar daugelis kitų valstybinių institucijų, kurioms pavesta vykdyti įmonių priežiūrą atitinkamais jų kompetencijoms klausimais.

Dauguma patikrinimų vykdomi susirašinėjimo būdu – paštu arba el. laišku pateikiami priežiūrą vykdančių institucijų sudaryti standartizuoti kontroliniai klausimynai. Kontrolinis klausimynas – patvirtintas ir viešai skelbiamas dokumentas, kuriame pateikiami esminiai teisės aktų reikalavimai, pagal kurį tikrintojai atlieka patikrinimus. Su jais galima susipažinti priežiūros institucijų interneto svetainėse. Taip pat priežiūros institucijos gali pateikti atskirus paklausimus ir papildomus klausimus, siekiant patikrinti ar patikslinti analizuojamas aplinkybes. Atsakymams pateikti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas.

Visgi, dalis patikrinimų yra vykdomi ne nuotoliniu būdu, o atvykus įmonės buveinės adresu. Nepaisant to, kuri institucija vykdytų patikrinimą, jų apsilankymai kelia stresą ir nerimą, nes nėra aišku, kaip geriausiai elgtis valstybinių institucijų atliekamų patikrinimų metu. Tuo tikslu, įmonės vadovams ar jų atstovams būtina susipažinti ir žinoti savo teises patikrinimo metu, kurios numatytos ir įtvirtintos teisės aktuose.

1. Teisė pasirengti patikrinimui – teisė žinoti apie Jūsų įmonėje planuojamą vykdyti patikrinimą. Patikrinimai gali būti dviejų rūšių: planiniai ir neplaniniai. Apie planinius patikrinimus įmonės gali sužinoti priežiūrą vykdančių valstybinių institucijų internetiniuose puslapiuose paskelbtuose sąrašuose bei apie juos turėtų būti pranešta įmonei bent 10 darbo dienų iki vykdomo patikrinimo. Pranešime apie patikrinimą, nurodoma informacija apie patikrinimą su pateiktinų dokumentų sąrašu. Pažymėtina, kad teisės aktai gali numatyti informavimo išimčių: apie neplaninius patikrinimus, ypatingai, kai manoma, kad informavus apie patikrinimą, gali būti prarasti ar sunaikinti reikšmingi įrodymai, priežiūros institucija gali nepranešti iš anksto.
2. Teisę žinoti patikrinimo pagrindą – visais patikrinimų atvejais priežiūros institucijos atstovai privalo pateikti pavedimą atlikti patikrinimą, kuriame nurodomi tikrintojas/ai (vardas, pavardė, pareigos), patikrinimo tikslas, rūšis (planinis ar neplaninis), adresas, data arba laikotarpis. Atvykęs tikrintojas privalo prisistatyti bei pateikti (parodyti) dokumentą, patvirtinantį jo įgaliojimus – valstybės tarnautojo ar policijos pažymėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad patikrinimą gali atlikti tik tie tikrintojai, kurie nurodyti pavedime ir kurie prisistatė bei pateikė valstybės tarnautojo ar policijos pažymėjimus. Taip pat, patikrinimas gali vykti tik tą dieną ar tik tuo laikotarpiu, kuris yra nurodytas priežiūros institucijos patikrinimo pavedime. Pažymėtina, kad, jeigu patikrinimą vykdyti atvyko ne pavedime nurodytas tikrintojas arba atvyko ne pavedime nustatytą dieną ar laikotarpiu, įmonės vadovas ar įmonės atstovas turi teisę neįleisti tikrintojų į įmonės patalpas, kad leisti jiems atlikti patikrinimą.
3. Teisė dalyvauti patikrinime – įmonės vadovas, ar paskirtas įmonės atstovas / advokatas, išmanantis patikrinimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus ir galintis kontroliuoti, ar priežiūros institucijos tinkamai laikosi procedūrinių reikalavimų, turėtų dalyvauti patikrinime. Visi darbuotojai turėtų būti supažindinti, kaip tinkamai elgtis patikrinimo metu, kokius įgaliojimus turi kiekvienas jų. Patikrinimo metu svarbu teikti klausimus ir gauti konsultacijas apie atliekamus tikrintojų veiksmus, o po patikrinimo būtina susipažinti su surinkta informacija bei surašytu patikrinimo aktu. Jei surašytame patikrinimo akte matomi neatitikimai, būtina tai pažymėti pačiame akte.
4. Teisė į sąžiningą priežiūrą – jeigu matoma, kad tikrintojai nesilaiko procedūrinių reikalavimų, viršija įgaliojimus ar atlieka kitus neteisėtus veiksmus, galima kreiptis į priežiūros institucijos vadovą arba į teismą dėl įmonės teises ir interesus pažeidžiančių priežiūros institucijos sprendimų ar neveikimo. Susidūrus su korupcinio pobūdžio veiksmais ar elgesiu, galima kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Visada turimomis teisėmis reikia disponuoti protingai, o svarbiausia nepažeidžiant teisės aktuose numatytų pareigų. Priežiūros institucijos vykdomo patikrinimo metu įmonės vadovas, ar paskirtas įmonės atstovas, turi pareigą bendradarbiauti su priežiūros institucija, t. y. įsileisti prisistačiusius tikrintojus, netrukdyti jiems atlikti patikrinimo, imti mėginių, fiksuoti patikrinimo aplinkybes ir rezultatus garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis, vykdyti jų teisėtus nurodymus. Tikrintojams pareikalavus, privaloma pateikti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ar jų kopijas. Nesant galimybei papildomą informaciją ar dokumentus pateikti patikrinimo metu – juos pateikti per tikrintojų nustatytą protingą terminą. Pažymėtina, kad galima neteikti dokumentų, jeigu tikrintojų prašomos formos dokumentų rengimas nenumatytas teisės aktuose, o jiems parengti reikėtų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Taip pat, galima neteikti dokumentų, jei jie yra pateikti kitai priežiūros institucijai.

Svarbiausia, patikrinimui būti pasirengus iš anksto, o atvykus tikrintojams suvaldyti situaciją, neskubėti, susipažinti su priežiūros institucijos pavedimu ir tikrintojais, stebėti procedūrą bei nebijoti užduoti klausimus.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.     

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Freepik