Pardavėjo (verslininko) atsakomybė už parduoto naudoto automobilio daikto trūkumus

Teismas  dar kartą patvirtino ir  išaiškino, kad pardavėjas (verslininkas) pagal pirkimo–pardavimo sutartį parduodamas naudotą automobilį, privalo patvirtinti ir jo kokybę. Pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. 

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-04-13 nutartimi c.b. Nr. e3K-3-90-403/2022 sprendė  pardavėjo atsakomybės vartotojui už naudoto daikto (transporto priemonės) kokybę.

Teismas  dar kartą patvirtino ir  išaiškino, kad pardavėjas (verslininkas) pagal pirkimo–pardavimo sutartį parduodamas naudotą automobilį, privalo patvirtinti ir jo kokybę. Pardavėjas turi pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Teismas aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tačiau daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.

Pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai (patikrinti perkamą daiktą) negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti daikto kokybę, neeliminuoja pardavėjo atsakomybės. Teismas akcentavo, kad ieškovui, kuris teisinių santykių su atsakovu aspektu yra vartotojas, įrodinėjimo našta švelninama, kai trūkumai paaiškėja per 6 mėn. nuo prekės pateikimo. Neatitikties kokybės reikalavimui prekės pateikimo metu prezumpciją tokiu atveju turi paneigti verslininkas. Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.

Tačiau pirkėjas turi pareigą per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai pranešti pardavėjui ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. To nepadaręs pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitikti įprastiems reikalavimams.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai bylą, kurioje pirkėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitikti įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan.

 

Straipsnis paruoštas JurisConsultus teisininkės Ingos Štrimaitienės. Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 670 69004. 

*Asociatyvi iliustracija. Nuotrauka iš Freepik

Daugiau naujienų

Pardavėjo (verslininko) atsakomybė už parduoto naudoto automobilio daikto trūkumus

Teismas  dar kartą patvirtino ir  išaiškino, kad pardavėjas (verslininkas) pagal pirkimo–pardavimo sutartį parduodamas naudotą automobilį, privalo patvirtinti ir jo kokybę. Pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. 

Svarbiausi beveik 20 metų galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo pokyčiai

Nuo gegužės 1 d. įsigalios iš esmės atnaujintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris vadinsis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas). Kokie esminiai pokyčiai laukia įsigaliojus naujajam įstatymui Finansinės apskaitos įstatymas?

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image