Fizinio asmens bankrotas: ką vertėtų žinoti kiekvienam, norinčiam pradėti bankroto procedūrą?

Daugelis, susidūrę su finansiniais sunkumais, ima svarstyti galimybę inicijuoti fizinio asmens bankroto procedūrą, tačiau neretai keliamas klausimas: nuo ko pradėti bei koks procesas laukia nusprendus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo?

Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ asocijuotoji teisininkė Rūta Sutkaitienė, teigia, jog visų pirma, asmuo, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų įvertinti, ar jo esama finansinė padėtis atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kurie keliami asmeniui, ketinančiam kelti bankroto bylą. Vienas iš tokių reikalavimų – asmens, besikreipiančio į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvoje (pvz. asmens turtas ir skolos yra Lietuvoje). Įstatymas taip pat numato, jog asmens skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias algas (šiuo metu 10 000 Eur). Atkreiptinas dėmesys, jog ši sąlyga nėra formali, kadangi teismas kiekvienu konkrečiu atveju asmens nemokumo būklę nustato atsižvelgdamas į tai, ar asmens gaunamos pajamos bei turimas turtas leidžia per protingą terminą atsiskaityti su savo kreditoriais.

Be paminėtų reikalavimų, reikėtų įsidėmėti ir tai, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įvertina ir kitas Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurias turi atitikti asmuo, besikreipiantis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pavyzdžiui, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei: 1) nustato, kad asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (pvz. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.); 2) nustato, kad asmuo yra nubaustas už atitinkamus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus (pagal LR Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsnius) ir asmens teistumas nėra išnykęs ir būtent dėl šios priežasties asmuo tapo nemokus; 3) nuo asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 4) teismas nustato, kad asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (pvz. individualios įmonės), kurio dalyvis yra fizinis asmuo (pvz. individualios įmonės savininkas), bankroto byla.

Prieš iškeldamas bankroto bylą, teismas įvertina ne tik paminėtas sąlygas, bet ir fizinio asmens sąžiningumą, t.y. patikrina, ar asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui netapo nemokus dėl jo sudarytų nesąžiningų sandorių, kurie galėjo pažeisti kreditorių interesus. Nustačius asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningumą, teismas atsisako iškelti bankroto bylą. Teismas atsisako kelti bankroto bylą ir tuo atveju, jei nustato, kad asmuo sąmoningai savo tyčiniais veiksmais ar neveikimu blogino savo finansinę padėtį siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Tik preliminariai įvertinus visų aptartų sąlygų atitikimą/neatitikimą, asmuo turėtų priimti sprendimą, ar jam kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tik išsamus ir objektyvus minėtų sąlygų įvertinimas pagal individualią asmens situaciją gali lemti sėkmingą bankroto bylos iškėlimo proceso baigtį.

Asmeniui nusprendus inicijuoti bankroto procesą, prieš kreipiantis į teismą, būtina žinoti, kad asmuo privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu. Šie pranešimai ir pranešimo kreditoriui  įteikimą patvirtinantys dokumentai turėtų būti pateikiami teismui kartu su pareiškimu.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo asmuo turėtų pateikti vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui. Pareiškime asmuo turėtų nurodyti kuo išsamesnę informaciją, privalomai pateikiant šiuos duomenis: 1) fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis, pridedant nemokumą pagrindžiančius dokumentus; 2) fizinio asmens duomenis ryšiams palaikyti (pvz. telefono numerį, el. paštą, gyv. vietos adresą ir pan.); 3) fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančiusdokumentus (pvz. pažymą iš darbdavio apie priskaičiuotą darbo užmokestį); 4) fizinio asmens viso turimo turto sąrašą ir jo vertę; 5) duomenis apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; 6) kreditorių sąrašą; 7) skolininkų sąrašą; 8) informaciją apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines, baudžiamąsias bylas; 9) fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašą, duomenis apie fizinio asmens sudarytas asmenų išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, ir nurodytus duomenis pagrindžiančių dokumentų kopijas; 10) informaciją apie asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas kiekvieną mėnesį (pvz. išlaidos maistui, aprangai, komunaliniams patarnavimams ir pan.); jei verčiamasi individualia ir (ar) ūkininko veikla informaciją apie šiai veiklai vykdyti skiriamas lėšas; 11) jeigu asmuo nusprendžia siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, privaloma prie pareiškimo pateikti bankroto administratoriaus sutikimą atlikti fizinio asmens bankroto procedūras; bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti pagrindimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismui priėmus asmens pareiškimą, visi iki tol antstolių vykdyti asmens turto realizavimo ir išieškojimo veiksmai yra sustabdomi iki kol teismas išspręs klausimą dėl asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismui nusprendus asmeniui iškelti bankroto bylą, asmuo turėtų žinoti, jog ties šiuo teismo sprendimu fizinio asmens bankroto procedūra tik prasideda. Tai reiškia, jog asmuo turėtų nusiteikti ilgai ir tam tikrais atvejais sudėtingai bankroto procedūrai, kurios metu siekiant sėkmingai užbaigti bankroto bylą asmuo privalėtų vykdyti pareigas, įtvirtintas Fizinių asmenų bankroto įstatyme.

Viena iš tokių pareigų – mokumo atkūrimo plano parengimas ir pateikimas bankroto administratoriui. Jame asmuo turėtų numatyti jam priklausančio turto pardavimo bankroto procese terminus bei eiliškumą, sudaryti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (kaip ir kokia tvarka bus mokamos lėšos kreditoriams per plano įgyvendinimo laikotarpį); taip pat nurodyti kaip asmuo ketina atkurti savo mokumą bei kokių tam priemonių ar veiksmų imsis per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį (pvz. persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), kurio trukmė, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d., yra 3 metai.

Be plano parengimo ir pateikimo tvirtinti, asmuo, siekdamas, kad jo bankroto procedūra būtų sėkmingai užbaigta, o bankroto procesas nenutrauktas, turi laikytis jam įstatymo nustatytų pareigų, tokių kaip administratoriaus prašomos informacijos pateikimas, sąžiningas mokumo atkūrimo plane numatytų sąlygų vykdymas, teisingos iš išsamios informacijos teikimas apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, informavimas apie pasikeitusią finansinę būklę ir kt. Asmeniui bankroto proceso metu taip pat draudžiama parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius, kadangi asmens turtu bei lėšomis nuo bankroto bylos iškėlimo disponuoja bankroto administratorius.

Apibendrinant visas aptartas sąlygas, būtinas sėkmingam fizinio asmens bankroto procedūros užbaigimui, pažymėtina, jog fizinio asmens bankroto procedūra nėra traktuojama kaip savaiminis „skolų nurašymas“. Tai kur kas sudėtingesnis procesas, kurio tikslas, kaip matyti iš aukščiau paminėtų sąlygų, per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį atsižvelgiant į bankroto procedūros tikslą bei paskirtį dėti visas įmanomas pastangas iš savo turimo turto ir pajamų kuo didesne apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais bei atkurti savo mokumą, tokiu būdu sugrįžtant į aktyvią ekonominę veiklą.

 

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.ltarba tel. +370 645 05754.      

Daugiau naujienų

„JurisConsultus“ sėkmingai atstovavo klientą byloje dėl avanso grąžinimo pagal preliminariąją sutartį

Atstovavome atsakovą ginče dėl 60 000 EUR avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo, kuomet būsimasis nekilnojamojo turto pirkėjas nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

SEMINARAS: „Kokia yra valdybos nauda verslui ir jo savininkams?“

Augant verslui svarstote, kada yra tinkamas laikas patikėti strateginius verslo sprendimus profesionalams.
Galvojate apie atsitraukimą nuo verslo?
Keliate klausimus ar norite pasisemti daugiau žinių, kaip tinkamai suformuoti valdybą, kuri padėtų verslui įgauti antrą kvėpavimą ir augti?
O gal jau esate kelyje tapti valdybos nariu?
Jurisconsultus ir GS Consult organizuojamame seminare pristatysime pagrindines valdybos narių funkcijas.
Aptarsime įmonių valdymo klausimus, remiantis ne tik gerąja praktika, bet ir atsižvelgiant į galimas rizikas ją valdant.
Šie mokymai skirti planuojantiems tapti valdybų nariais ar jau pradėjusiems šį karjeros kelią. Taip pat verslų savininkams ar organizacijų vadovams, kurie svarsto apie valdybos formavimą, jos tikrą poreikį ir nori sužinoti apie tai iš praktikų.
Grupėje bus ne daugiau nei 14 asmenų, tad turėsite pakankamai laiko drauge su lektoriais aptarti jums rūpimus klausimus, bei surasti tinkamus sprendimus pateiktoms situacijoms.

Mūsų partneriai

  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image
  • partner image